HP Designjet Z2100 Series - Using the Printer
Kas yra spalva?
Mus supantį pasaulį regime panirusį spalvose, o spalvos tėra tik mūsų aplinkos pajautimo aspektas. Dėl
to spalvos yra subjektyvios. Toliau besigilindami suprantame, kad spalvų suvokimas yra glaudžiai
susijęs su smegenų veikla. Šią veiklą skatina akių į smegenis siunčiami signalai. Šie signalai pereina
sudėtingą tarpusavyje susijusių apdorojimo stadijų grandinę. Šitaip atsiranda tiesioginis ryšys tarp mūsų
akių siunčiamų signalų ir to, ką suvokiame. Šie akių siunčiami signalai priklauso nuo šviesai jautrių
ląstelių, dengiančių užpakalinę akių dalį. Jie būna trijų rūšių; kiekvienos rūšies ląstelės reaguoja į
skirtingų fizinių savybių (bangos ilgių) elektromagnetines bangas. Tokios elektromagnetinės bangos
vadinamos šviesa, o daiktai atrodo skirtingų spalvų, nes jie skirtingai sąveikauja su šviesa
(spinduliuodami, atspindėdami, sugerdami, perduodami, sklaidydami ir t.t.).
Mūsų individualus spalvų suvokimas taip pat priklauso ir nuo to, kas yra įvykę anksčiau, ir nuo to, kaip
savo patirtį reiškiame kalba. Pagaliau aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, apšvietimo, vaizdo pasikeitimai
arba kitų spalvų buvimas netoli taip pat daro poveikį. Tai lemia, kaip suvoksime kokį nors vaizdą, arba
sudaro lemiamą įspūdį apie spalvas, kurias matysime. Šie skirtingi aspektai (nuo fiziologinių skirtumų
tarp žmonių iki skirtingų jų patyrimų, prisiminimų ir kalbinių polinkių) gali pakeisti tai, kaip žmonės
skirtingai reaguoja į nuo to paties daikto atsispindėjusią tą pačią spalvą. Vis dėlto yra ir daug panašumų
tarp skirtingo žmonių spalvų suvokimo ir įmanoma pateikti tokius vertinimus apie spalvas, su kuriais kiti
sutiks. Tam būtinas atidumas. Apibendrindami galime pasakyti, kad spalva yra labai sudėtingas ir labai
subjektyvus dalykas, atsirandantis dėl šviesos, daiktų ir stebėtojo sąveikos.
Problema: spalvos kompiuterių pasaulyje
Spalvų gavimo įrenginiai, pavyzdžiui, spausdintuvai, vaizduokliai, projektoriai ir televizoriai, spalvas
kuria skirtingomis priemonėmis ir darbinėmis medžiagomis (kolorantais). Pavyzdžiui, vaizduokliai
naudoja kolorantus, skleidžiančius raudoną (didelio bangos ilgio), žalią (vidutinio bangos ilgio) ir mėlyną
(mažo bangos ilgio) spalvą. Tuo tarpu balta spalva išgaunama naudojant visų trijų rūšių kolorantus, o
juoda – nenaudojant nė vieno jų (t. y. šviesa visai nespinduliuojama). Prietaisai, naudojantys šviesą
skleidžiančius kolorantus, vadinami adityviaisiais (maišančiaisiais), nes iš jų ateinanti šviesa sumaišoma
prieš jai patenkant į stebėtojo akis. Kita vertus, spausdintuvai naudoja medžiagas, sugeriančias tam
tikrą šviesos dalį, kuri švyti jose; dėl tokio sugėrimo šie prietaisai vadinami šviesą atspindinčiais.
Įprastiniuose spaudiniuose naudojamas žydras (raudoną spalvą sugeriantis), purpurinis (žalią spalvą
sugeriantis) ir geltonas (mėlyną spalvą sugeriantis) rašalas, taip pat papildomas juodas rašalas,
sugeriantis visų bangos ilgių šviesą. Baltą spalvą spausdintuvai išgauna nesugerdami jokios popierių
apšviečiančios spalvos, o juodą – naudodami visų spalvų rašalus, kad sugertų visą esamą šviesą.
Norint valdyti spalvų išgavimo įrenginių išvestį, dažniausiai naudojamos šios spalvinės gamos:
●
RGB (Red (raudona), Green (žalia) ir Blue (mėlyna) yra spalvinė gama, paprastai naudojama
adityviuosiuose įrenginiuose. Spalva suprantama kaip tam tikrų raudono, žalio ir mėlyno kolorantų
kiekių derinys, o visi tokie deriniai apima pasirinkto įrenginio spalvų diapazoną (spalvinę gamą).
Pastaba Sugeriamieji įrenginiai taip pat gali būti valdomi RGB duomenimis. Tai ypač
efektyvu, kai nebūtina valdyti, kaip spausdintuvas turėtų vartoti juodą rašalą.
●
CMYK (Cyan (žalsvai mėlyna), Magenta (purpurinė), Yellow (geltona) ir Black (juoda) yra
šviesą atspindinčių įrenginių, pavyzdžiui, spausdintuvų ar spausdinimo mašinų, spalvinė gama.
54 6 skyrius Spalvų valdymas LTWW
Spalvų valdymas